drotrinkis

×drótrinkis sm. (1) 1. žr. drotrinkė: Nukalk stebulei drótrinkį Gd. 2. tam tikru būdu išlankstyta geležis, kuria rogių kaupos pritvirtinamos prie pavažų: Kai užvertė ant kaupų gerą rąstą, ir drótrinkiai nusinarstė Krkl.